Apie save Gimiau 1976 11 04 Vilniuje, inteligentų Nijolės ir Liudo Verbliugevičių šeimoje. Esu Lietuvos pilietis. Augau namuose kartu su dvejais metais vyresne sese Ieva. Darželio nelankiau, nes mama tuo metu nedirbo, šeimą išlaikė tėvas. Mokyklą pradėjau lankyti būdamas šešerių, ją baigiau 17-os. Vėliau įstojau į Vilniaus pedagoginį universitetą, geografijos specialybę. Dvylika metų iki pat nelaimės profesionaliai žaidžiau lauko tenisą. Mokyklos laikais ir po jos baigimo aktyviai sportavau - žemesnėse klasėse greta teniso lankiau plaukimo treniruotes, mokyklos komandos sudėtyje dalyvavau futbolo varžybose, buvau vienas aktyviausių krepšinio mėgėjų kieme tarp paauglių ir vyresnio amžiaus vyrų. Nemažai laiko praleidau treniruoklių salėse. Geriausiai sekėsi žaisti tenisą - ne kartą iškovojau Lietuvos čempiono vardą savo amžiaus grupėje, gerai sekėsi ir tarp vyresnių. 1995 m. poroje su I. Melniku tapau IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynių sidabro medalininku, tais pačiais metais poroje su G. Vėželiu tapau Lietuvos studentų čempionato nugalėtoju atstovaudamas Vilniaus pedagoginį universitetą. Aukščiausias pasiekimas tenise - 11 raketė Lietuvoje vyrų iki 35 m. amžiaus grupėje. Su sportu esu aplankęs daugelį Rytų ir Vakarų Europos šalių. Tėvai aktyviai dalyvavo kultūriniame gyvenime, todėl ir ašnuolat lankiau teatrus, muziejus, parodas, kitus visuomeninius renginius. Manau kad mano asmenybę suformavo tuo metu palankiai susiklosčiusios aplinkybės: Namuose buvo puoselėjamas dorovinis ir pilietinis ugdymas; sportas suteikė stiprias valios ir tikslo siekimo savybes, išmokau laimėti ir būti pralaimėjusio vietoje; anksti pasiekiau aukštą savarankiškumo lygį; nuolatinės kelionės po Lietuvą ir įvairias Europos šalis, naujos pažintys suformavo platų akiratį bei gerus bendravimo įgūdžius. Gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis kai 1996 05 01 patekau į autoavariją, kurios metu patyriau sunkią galvos traumą bei netekau regėjimo. Daugelis pasiekimų liko tik istorijos puslapiuose. Viską mokytis reikėjo pradėti nuo pradžių - vaikščioti, praustis, valgyti, ir t.t. Ilgos dienos, mėnesiai praleisti ligoninėje ir reabilitacijoje, artimųjų ir draugų parama leido suprasti kad gyvenimas dar nesibaigė - įveikiau sveikatos, psichologines problemas, išmokau brailio raštą, pradėjau mokytis dirbti kompiuteriu. Tuo pat metu lavinau baltosios lazdelės valdymo įgūdžius, ir po metų pertraukos toliau tęsiau studijas universitete, kurias baigiau 2001 m. Suvokęs naujų technologijų galimybes, kompiuterines žinias gilinau Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro rengiamose profesinėse studijose. Privačiai mokiausi anglų kalbą. 2003 m. baigęs Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklą įgyjau antrąjį aukštąjį išsilavinimą - vadybininko kvalifikaciją. Šiuo metu dirbu informatikos mokytoju Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre kompiuterinės technikos taikymo skyriuje, įvairiose organizacijose pagal sutartis vedu kompiuterių kursus, privačiai mokausi ispanų kalbą. Nuo 1996 m. esu Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos narys. Į viršų Grįžti į titulinį